Ugdymo aplinka

Žmogaus savikūra ugdomojoje aplinkoje tam tikrame laike, vietoje ir kultūroje – svarbiausia vaiko  misija vaikystės amžiaus tarpsnyje.  Ugdymo turinyje atsiskleidžia kokioje aplinkoje vaikas ugdosi, kaip vertinami jo pasiekimai, vaiko pažanga,  ugdymo kaitos tendencijos.

Ugdymo turinys įstaigoje modeliuojamas per ugdymosi aplinką. Grupės aplinka suskirstyta į erdves, kurios atitinka ugdymo turinio dalykus. Skiriamos šios ugdomosios aplinkos dalys: gyvenimo praktikos pratimai, juslių lavinimas (sensorika), matematika, gimtoji kalba, kosminis ugdymas, meninis lavinimas.

Gyvenimo praktikos pratimai

Kas jie gyvenimo praktikos pratimai? Tai kasdieniniai darbai, kuriuos atlieka suaugę žmonės: skalbiam drabužius, šluojam, plaunam indus, lyginam ir t.t. Vaikai dirbdami gyvenimo praktikos erdvėje prižiūri augalus, pjausto daržoves, šluoja, valo dulkes, mokosi susišukuoti, nusivalyti nosį ir t.t. Tačiau suaugusiojo ir vaiko darbo tikslai yra skirtingi: suaugęs dirba dėl materialaus tikslo ( šluoja, kad būtų švaru, lygina, kad išlygintų…), vaikai dirba dėl asmenybinių savybių tobulinimo: jie plauna švarius indus, lygina išlygintus daiktus, šluoja rožių žiedlapius. Vaikams svarbiausia pats darbo procesas, veiksmų kartojimas, savęs tobulinimas. Dirbdami gyvenimo praktikos pratimų erdvėje, vaikai susipažįsta su etiketo , elgesio taisyklėmis, įgyja gebėjimus, įgūdžius be kurių neįmanomas tolesnis socialinis gyvenimas.

Juslių lavinimas

Šioje ugdomosios aplinkos dalyje gausu priemonių skirtų penkių juslių lavinimui: regai, klausai, lytėjimui, skoniui,  uoslei. Vaikai klasifikuoja daiktus pagal dydį, spalvą, svorį, temperatūrą, garsą. Šių priemonių pagalba ikimokyklinio amžiaus vaikai susidaro materialių daiktų  abstrakčias sensorines sąvokas:  daiktai gali būti šiurkštūs-švelnūs, dideli-maži, stori-ploni, ilgi-trumpi. Įgytas žinias, sensorinę patirtį vaikai pritaiko socialiniame gyvenime. Tai -„raktai į pasaulio pažinimą“ (M. Montessori ).

Matematika

„Aš pateikiu vaikams ne daiktus, bet idėjas konkrečioje formoje“, „ nuo konkretaus prie abstraktaus“ (M. Montessori) –kelias vaikui išmokti skaičiuoti, suvokti dešimtainę sistemą, suprasti matematikos taikymo  svarbą kasdieniniame gyvenime.  Vaikai atranda esminius matematinius ryšius bei reiškinius: susiformuoja matematines sąvokas, išmoksta skaičiuoti ir susipažįsta su skaitmenimis, mokosi juos užrašyti, atlieka matematikos veiksmus, įgyja asmenybines savybes: būti tvarkingais, įgyja pasitikėjimo jausmą, tampa savarankiškais.

Gimtoji kalba

Gimtosios kalbos ugdymo pagrindinis tikslas – įgyti bendravimo lietuvių kalba kompetenciją. Kalbinį bendravimą suprantame kaip bendravimą su bendraamžiais, ir kitais žmonėmis sakytine bei rašytine kalba. Kalbinis ugdymas neapsiriboja vien kalbėjimu, t.y. minčių išreiškimu žodžiu. Prioritetas skiriamas vidinės kalbos formavimui per įvairias kasdieninės veiklos formas: kai vaikai stebi, ką veikia kiti, kai bendrauja spręsdami veikloje kylančias problemas, kai visi kartu atliekame tylos pratimą ir kt. Vėliau prasmingai įsisavintą vidinę kalbą vaikai išreiškia sakytine ar rašytine kalba. Kalbiniame ugdyme ieškome tylėjimo ir kalbėjimo vienovės. Kalbos įsisavinimas sietinas su skiriamaisiais lietuviškos visuomenės bruožais: pagarbos gimtajai kalbai, tautos kultūrai, tradicijoms,  elgesio normomis, mandagumo konvencijomis. Vaikai veikdami su priemonėmis, susidaro gramatikos pradmenis, gebėjimą suvokti kalbos reikšmę, teisingai  išgirsti ir ištarti  garsus, valdyti balsą, gebėti tinkamai vartoti žodyną.

Kosminis ugdymas

Vaikai, dirbdami su įvairiomis priemonėmis susipažįsta su visuminio pasaulio vaizdu (visata), sužino, kad faktai ir įvykiai jungiasi tarpusavyje  į vieną visumą. Pedagogai vadovaujasi tam tikromis žinių perteikimo taisyklėmis: nuo paprasto prie sudėtingo, nuo žinomo prie nežinomo, nuo visumos prie detalių. Taip vaikai susipažįsta su augalų, gyvūnų karalystėmis, su laiko tėkme, su žemės-vandens formomis, su įvairiais žemėlapiais.

Pradinėje Montessori mokykloje tradiciškai  vedamos Penkios Didžiosios pamokos arba Penkios istorijos apie visatą:

• Pirmoji istorija – Žemės atsiradimas visatoje;
• Antroji – gyvybės atsiradimo žemėje juosta;
• Trečioji – žmogaus atsiradimo juosta;
• Ketvirtoji – kalbos ženklų, kaip komunikavimo priemonės atsiradimas;
• Penktoji – skaičių istorija.

3-6 –erių metų vaikai, kitaip nei pradinėje mokykloje, tik pradeda susipažinti su pirmosiomis žiniomis apie visatą. Ikimokykliniame amžiuje įgytos žinios, pradinėje mokykloje išauga į visatos studiją globaliniu lygmeniu.

Meninis ugdymas

Ugdymo turinyje skiriame šias meninio ugdymo dalis: muziką, dailę, dramą, šokį. Su meninio ugdymo dalykais vaikai supažindinami piešiant, šokant, muzikuojant, improvizuojant, vaidinant. Meninis ugdymas montesorinėje aplinkoje integruojamas į kitas veiklas. Menine veikla vaikai gali užsiimti bet kuriuo dienos ritmo metu. Sudaromos galimybės muzikuoti grupėje, salėje, lauko aikštelėje, vaikai gali piešti, tapyti, montesorinių priemonių pagalba lavinti kompozicinius gebėjimus, spalvinės, ritmikos pajautimą. Meninį ugdymą suprantame kaip netikėtumo, nuostabos rezultatą, kurį vaikai spontaniškai išreiškia menine kalba dailėje, šokyje, muzikuodami ar vaidindami.